spindulys

spindulỹs sm. (3^b) K, Š, KŽ, Pn, (3^a) VĮ, Plm, spindùlis (2) Kp 1. R, MŽ, Sut, N, M, L, LL180, Rtr, DŽ, NdŽ siauras šviesos ruoželis, einantis iš šviesos šaltinio: Saulės spindulys SD290. Spiñdulius išleisti KII212. Atmuštas spindulỹs BŽ489. Lūžęs spindulỹs FzŽ. Spindulỹs saulės par plyšį atsimušo ant sienos J. Spindulỹs atspinda vandeny nuo žmogaus, nuo medžio, t. y. atrodo J. Saulė, nusileisdama vakaro metu, apgaubs dangų ir žemę aukso spinduliais V.Krėv. Mes, pirmąsyk stubos atverdami langus, šildantį šiltos saulelės spiñdulį jautėm K.Donel. Ir žiemą saulė tep pat šviečia, kap ir vasarą, bet spinduliaĩ šalti Dkš. Auksiniuose spindulių stulpuose žaidžia tūkstančiai dulkelių J.Paukš. Aušros žvaigždė – kuri pirm saulės spindulio užteka DS163(Rs). Saulės spindulys negalėjo perlįsti per rūką TS1899,7-8. Tas spindulỹs nuo to stulpo toli muša Jrb. Mano akys labai bijo saulės spindulių̃ Skrb. Nesėdėk ant saulės – durs spindùlis Trgn. Iš rūtų darželio saulelė tekėjo, o iš vainikėlio spindulėliai ėjo JD1006. Naktį viens pakirdęs, išvydęs visą trobą apšviestą spinduliais M.Valanč. | prk.: Patuolaik išlikę vardai meta spindulį (aiškumą) į tą tamsą A1884,74(J.Šliūp). Dvasia šventa …, nuog dangaus išleiski šviesybės tavo spindulį Mž318. ^ Saulės spindulių̃ nepagausi Lp. ║ geras matymas, regėjimas: Neturi jau mano akys spindulių̃, sėdžiu kai puodas Ml. 2. DŽ prk. ko nors netikėtas, trumpas pasirodymas, pasireiškimas: Ūmai ant Simano veido pasirodė ypatingas, linksmas spindulys J.Bil. Tu gesini paskutinį vilties spindulį V.Krėv. Vėl laimės spindulys nušvietė ūkininkų namus MPas. 3. švytėjimas, blizgesys, spindesys: Jo spindulys (viršuje skaistumas) buvo kaip šviesumas, spinduliai (viršuje skaistumas) ėjo nuog jo rankų BBHb3,4. 4. Z.Žem, VĮ, PolŽ40, NdŽ geom. atkarpa, jungianti apskritimo ar rutulio paviršiaus tašką su centru: Nuotolis nuo centro iki apskritimo vadinasi apskritimo spindulys rš. Visi vieno apskritimo spinduliaĩ yra lygūs DŽ. Iš bet kurio centro bet kuriuo spinduliu galima nubrėžti apskritimą rš. 5. bet kokia tiesi iš centro einanti linija: Skerspjūvyje, be metinių rievių, galima matyti siauras radialines juosteles, vadinamas šerdiniais spinduliais rš. Tas kryžius an viršaus buvo kaip ir su spinduliaĩs Krs. Plunksnos spinduliai, arba antrinės dvišakės šakelės E. Keturiais „Blezdingėlės“ žingsniais merginos nušoka po ketvirtį rato ir sudaro du spindulius skersai scenos rš. 6. E, NdŽ, DŽ anat. plonasis dilbio kaulas, stipinkaulis: Dilbio kaulai sudaryti iš dviejų kaulų: alkūnės kaulo ir spindulio kaulo rš. 7. Eig geležinis girnų skersinukas, į kurį įstatoma varpstė. 8. blizgutis, papuošalas: Švietas kaip beįmanydama: galvą spindulių̃ prisikabinėjo Vkš.

◊ kaĩp spindulỹs apie labai gražų žmogų: Tai gražūs vyrai – kaĩp spinduliaĩ! Šk. Eina vyras kaĩp spindulỹs Šk. sáulės spiñdulius išvýsti

1. gimti: Pagal gimimą jis buvo, kaip žmonės kalba, devyntėvis vaikas ir kaip toks, tik ką išvydęs saulės spindulius, jau buvo persekiojamas ir nelaimingas J.Bil.

2. atsirasti, pasirodyti: Veliuoniškės dainos ar šiaip, ar taip išvýstum sáulės spìndulius LTI550(Jn).